- džandžėti
- džandžė́ti, džañdža, -ė́jo intr. žvangėti, džendžėti: Kad pjauna vyrai šieną, net dalgės džañdža Ds. Duok man popierinius pinigus, ba šitų nekenčiu – kai daug susidaro, ir ima džandžė́ti po kišenių Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.